Auksas brangus ne dėl to, kad jis retas ar unikalus, o todėl, kad jį reikia iškasti. Grįžkime prie pamatinių dalykų. Situacija kaip vaizdo klipe. Visuomenės širdis atsakingai pumpuoja pinigų kraują į komos ištiktas neatsakingas valdžios smegenis. Kol tautos vaikų ateitis žudoma neatsakingo valdžios pinigų godulio, tol valdžios vaikai auga neatsakingai. Linkiu nepamiršti, kad žmonės, kurie patiria per daug džiaugsmo, neišvengiamai bunka (H. de Balzakas). Kol „gerbūvio rūbų“ nėra, tol viena „pinigų kepure“ galima pridengti tik vieną galvą. Valdžioje ir ne tik pastoviai mąstoma taip, kad jau geriau pasaulis mus matytų su pridengta valdžios galva negu tautos skurdo gėda. Lietuva nedraugiška kaimynams. Bet ar ji draugiška piliečiams? Tie kurie pakankamai gudrūs karo būdu papulti į valdžią, tikrai nėra pakankamai išmintingi dirbti taikos metu. Jei nori taikos - ruoškis karui, tik ne rinkimų, o informaciniam ir šmeižto karui. Kol jie kariauja tautos akims, o po to puotauja visi kartu - tauta vargsta. Susidaro toks įspūdis, kad tokiai tvarkai išgyvendinti reikia diktatoriaus ir vedlio kuriuo tauta tikėtų, o vykdomoji ir leidžiamoji vadžia bijotų. Ar mums to reikia? Kažkas yra negerai. „Nesikabinant“ prie žodžių tampa aišku, kad su tokiais mūsų išrinktųjų citavimais kokie dabar yra Europoje ir pasaulyje toli nenueisim. Išrinktiesiems trūksta apsiskaitymo, tam, kad juos tinkamai galėtų cituoti tauta, Europa ir pasaulis. Žinomumas, pripažinimas ir žinojimas yra gaunamas ne per vieną naktį, ir yra ilgamečio vaisingo darbo vaisius. Kandidatai ir jų darbai net tautoje nėra žinomi, duodama jiems po 60 sekundžių eterio, kad apie juos sužinotu - ką tai reiškia? Citavimas per prievarta? Kam to reikia? Yra tokių žmonių kurie tyliai žinomi ir cituojami savo darbais Lietuvoje ir pasaulyje – džiugu ir kartu gaila, kad tokie žmonės žino savo vietą ir gadinti savo reputacijos i Lietuviškos valdžios glėbį neskuba. Jie žino, kad būdami mažiukai sukurs žymiai didesnę pridėtine vertę, nes žino ką daro ir daro tai atsakingai. Juos pasaulis cituos ir po 100 metu, kaip progresą padariusius žmones. Jų mūsų išrinktieji dienos šviesoje nenori matyti. Mūsiškių valdžios atstovų ateityje taip necituos niekas, tik cituos, kad asmeninės jų problemos buvo dangstomos bendra situacija, kad jų moralinės vertybės buvo svarbiau už dorumą ir, kad jie vertė mus tikėti tuo, kuo patys netiki, auklėjo kitus ir pamiršo saviauklą.
Suprantama, kad paneigti esamą situacija reikia pasiūlyti kažką naujo. Piketai prie valdžios institucijų kaip istorija parode ir valdžių keitimasis nieko nepakeis, bet valdžios atstovų tinkama kontrolė pakeistų situaciją. Išrinkti demokratiniu keliu atstovai turi pasirašyti ne tik darbo sutartį, bet ir prisiimti įsipareigojimus asmeniškai už savo vykdomą veiklą ir jei taip būtų - kuriamą tautai žalą. Išsisukinėjimas yra gėda. Viešinimo programos tik viešina valdžios atstovų veiklą su imperatyvia nuostata baudimui ir atsakingam darbui. To tikimasi bet niekada neįvyksta. Tačiau geriau ne bausti, o vykdyti prevenciją. Renkamų visų tautos atstovų alga turi neviršyti Lietuvoje gaunamų algų vidurkio. Kuo daugiau gausim mes, tuo daugiau gaus ir jie. Tai būtų taikoma išrinktiesiems į valdžią tautos atstovams ir jų komandoms. Idealu jei valdžioje natūraliai liktų tik kažko gyvenime ir karjeroje pasiekę verslo ir mokslo atstovai tikrai suinteresuoti tautos gerbūviu ir gerai išmanantys savo darbą konkrečioje srityje. Šią pozicija neigiant, ir klausinat, ar kad dings politika? Klausimas i klausimą - o ar ji buvo? Ar buvo mūsų politikų gudrių sprendimų citavimas pasaulyje? Atsakymas – taip. Bet, tik pavieniai atvejai ir cituoti buvo tikrai dori, savo darbą išmanantys žmonėsir jų sprendimai. Viskas kas sudaro didžiąją informacijos liūto dalį apie Lietuvą - tai kaip apie mazuto lašą medaus statinėje...Juk jei ateinantis kandidatas profesionalas prieš sutarties pasirašymą būtų vertinamas kitų nepriklausomų užsienio profesionalų atžvilgiu komandos, manau tikrai korupcija nesumažėtų, bet į profesionalumo reikalaujamą darbo vietą papultų bent jau darbą išmanantys žmonės. Rinkimus laimėti, dar nereiškia dirbti. Politinis patikėjimas yra didesnė yda nei neutralus vertinimas. Tokiu atveju pavyktų sutaupyti ir būtų mažiau tuščių polemikų. Tikėjimas tuo ką darai, o ne slapstymasis po partiniais įsipareigojimais išgelbėtų Lietuvą nuo moralinio ir fizinio bankroto. Mieli tautiečiai man gėda už tuos kurie yra išrinkti ir nekontroliuojami. Gėda ne prieš savus - prieš Europą ir pasauli. Mes turime elgtis atsakingai, taip turi būti ir pas visus. Kodėl mes tokie atlaidūs kitų klaidoms, kai mus už pačių klaidas baudžia. Gal ši peticija paskatins viešo intereso gynimo infrastruktūros vystymąsi ateityje, tačiau pradžiai ypatingai svarbu sutvarkyti atsakingų už mus pareigūnų atlygio už darbą kontrolę suniveliuojant jų atlygimus iki tautos vidurkio ir reikalaujant atsakomybės už darbą. Ir tikrai nereikia polemizuoti apie darbo krūvį ar vykdomo darbo svarbą. Jei taip norima susireikšminti teeina tie žmones BVP „kelti“ individuliai, tik ne bet kaip, o eksportuojant darbą bei produktus ir importuojant pinigus. Tam, kam atlygis yra opus klausimas, tam daugiau turbūt niekas ir nerūpi, o tokių mums kaip tik ir nereikia. Dirbant darbą atsakingai ir dorai bei nemąstant apie pinigus - pinigai patys „įkris“. Suprantama, bus nepritarančių šitoms mintims ir peticijai. Bus kontraargumentų, kad ne viskas pragalvota. Tačiau jei nepritarimas argumentuotas - jis bus gerbiamas ir bus diskusija kuri lems progresą. Taip pat nereikia pamiršti, kad palyginimas - dar ne įrodymas. Ir tie argumentai, kad jei visas pasaulis taip daro ir mes taip darysim - yra beverčiai. Tokie yra necituojami. Kaip dabar taip ir ateityje bus cituojami bus tie kurie pasielgė kitaip negu visi, bet protingiau, išradingiau, išmintingiau ir originaliau. Lūkestis ateičiai būtų, ne juodai pavydėti, kad kažkas turi daug pinigų o aš ne, o baltai - kad tie kas turi sprendimo galią naudojasi ja visų mūsų ir mūsų vaikų ateičiai. Stiprus vadovas tas kuris turėdamas jėgos paimti daugiau sau, ja nesinaudoja, ir padalina kitiems, o reformas pradeda nuo savęs. Duokime 60 sekundžių kiekviena mėnesį gero komercinio eterio laiko visiems išrinktiesiems individualiai, ne ketinimams, o atliktų konkrečių darbų pristatymams ir bus viskas aišku už ką balsuoti po 5 metų. Sekime išrinktųjų laiką. Negaiškime laiko tuščioms seimo salės transliacijoms darbo dienos metu. Jei neužtenka 60s duoto laiko rezultatams pristatyti, reiškia yra nemokama laiko taupyti, planuoti, darbai neatlikti arba labiausiai tikėtina, kad nemokama sisteminti savo minčių. Girdimos citatos paprastai susideda iš vieno-dviejų sakinių, o ne iš partijos programos ir seimo darbo polemikos.

• 0
• 0
• 1K
• Komen. (1)
• Kopijuoti nuorodą