Bet kuriame versle, kuriuo yra ir stomatologija, norint gauti maksimalų pelną, neapsieinama be gudrybių. Man kilo mintis kurią ir norėčiau trumpai išdėstyti, kodėl sileriai, kurių sudėtyje yra formaldehido, buvo arba uždrausti arba aktyviai išstumti iš rinkos. Idėja paprasta - formaldehidas šių silerių sudėtyje veikia kaip ilgalaikis antibakterinis agentas, kuris skverbiasi į šaknies kanalų sistemą ir neleidžia daugintis mikroorganizmams tose vietose, kurios liko neužpildytos. Formaldehido poveikis yra tiek stiprus, jog net ir prastai užplombuotuose kanaluose negali daugintis mikroorganizmai, kurie sukeltų kliniškai pasireiškiančią patologiją. Brangių endodontologinių instrumentų įrenginių ir medžiagų gamintojai bei garsūs lektoriai, pamatę jog vis dažniau pasitaiko atvejų kai net sudėtingas dantis yra kokybiškai išgydomas per keliolika minučių labai paprastų prietaisų pagalba eilinio provincijos gydytojo, sukėlė dirbtinį ažiotažą eskaluodami pačius nesėkmingiausius šių medžiagų panaudojimo atvejus bei rodydami savo sėkmingiausius atvejus ir priskirdami pastarųjų sėkmę jų stebuklingoms medžiagoms instrumentams ar metodikoms. Kaip rezultatas, padidėjo brangių įrenginių, instrumentų ir medžiagų pardavimas, atsirado vis daugiau darbo lektoriams savo paskaitomis ir toliau „pudrinti“ smegenis pirmiems užkibusiems ant šio kabliuko, ir procesas pajudėjo tiek, jog pradinis tikslas atrodo jau ir pasiektas - beveik visi stomatologai neišvengiamai tiki, jog būtina turėti eilę brangiausių instrumentų ir įrenginių, naudoti tik labiausiai garsių lektorių giriamas medžiagas, reguliariai vaikščioti į tų pačių lektorių paskaitas ir kursus ir klausyti jų reguliaraus tos pačios teorijos kartojimo tik vis skirtingais žodžiais, nes jokiu kitu atveju endodontologinis gydymas negali pavykti ir, maža to, tai yra kenkimas pacientams ar net nusikaltimas. Visgi, jei apgauti žmogų yra labai nesudėtinga, apgauti gamtos nėra įmanoma. Neigimas to, ką gamta beveik kiekvienam stomatologui įrodo beveik kasdien (aš kalbu apie puikiai tarnaujančius dešimtmečiais dantis be jokios klinikinės patologijos, kurių kanalų apdirbimas ir pildymas neišlaikytų jokios šiuolaikinių autoritetų kritikos) ko gero, naudingas mums stomatologams tik dėl to, jog jis ir leidžia mums uždirbti sukuriant nesamą problemą ir parduodant ją patikliam pacientui. Praeis dar keliolika-keliasdešimt metu, ir naujajai kartai gydytojų bus peikiamos šiuolaikinės metodikos, bus ieškoma būdų kaip įtikinti pacientą, jog tos medžiagos buvo labai toksiškos, ir kad dantį būtina pergydyti šiuolaikiniais metodais (ta prasme metodais, kurie bus po keliasdešimt metu), tam ir vėl bus pasitelktos tos pačios gudrybės, kurios pasitelkiamos šiandien prieš senas metodikas, nenešančias didelio pelno gamintojams, jų nupirktiems lektoriams bei gydytojams.

Šių laikų stomatologijos autoritetai gana priešiškai nusiteikę prieš aktyvias medžiagas kanalų plombavimui, ir mėgina visais būdais įrodyti, jog puikūs rezultatai pasiekiami naudojant tik jų globojamas inertiškas medžiagas. Jei laikytis endodontologinio gydymo protokolo, idealiai išvalyti kanalą ir užpildyti jį maksimaliai sandariai, inertiška medžiaga, iš tiesų, parodys puikų rezultatą. Tačiau esant prastesniam kanalų valymui ir pildymui, inertiška medžiaga labai stipriai nusileis aktyviai medžiagai, kadangi ji nėra pritaikyta naudoti netinkamai paruoštuose kanaluose. Lektoriai mums sako - laikykitės endodontologinio gydymo protokolo, ir vyraujanti dalis jūsų endodontologinių darbų bus sėkmingi. Laikytis protokolo reiškia pirkti ir naudoti brangius įrankius, medžiagas bei kitas priemonės. Ne visi gydytojai gali sau leisti tą daryti, ne visi pacientai gali leisti sau eiti pas gydytoją, įsigijusi brangią įrangą, naudojantį brangias medžiagas, ir todėl brangiai vertinantį savo paslaugas. Sakysite, jei pacientas negali sau leisti tinkamo gydymo, tegu šalinasi dantį, o jei gydytojas neturi pakankamai resursų, kurie įgalintų jį vykdyti endodontologinį gydymą pagal šių dienų protokolą, tegu neužsiima ta sritimi, nes jis kenkia pacientams. Teoriškai atrodo teisingai, tačiau, mano nuomone, nelabai pasiturintiems pacientams ir turi būti alternatyvos, tokios kaip paprastesni kabinetai, gydantys ne aukščiausiu standartu. Bėda yra tame, kad inertiški sileriai yra absoliutizuojami kaip tikras gėris ir sėkmės garantas, o aktyvūs sileriai yra peikiami ir stumiami iš rinkos. Dėl šios priežasties gaunasi atvirkščias rezultatas, kuomet provincijos nedidelio kabineto gydytojas, prisiklausęs lektorių kalbų apie stebuklingų savybių inertiškus silerius, leidžia savo kuklius finansus šioms medžiagoms, galvodamas, kad ši medžiaga išgelbės jo nelabai gerai paruoštus kanalus, ir gauna daug blogesnį rezultatą, nei kad jis butų naudojęs pigų aktyvų silerį. Mano aprašyto gydytojo atveju aktyvus sileris suteiktų didesnę tikimybę dančiui ilgiau išlikti asimptominiam dėl jo aktyvių antimikrobinių komponentų, pamažu atsipalaiduojančių nelabai kokybiškai plombuoto kanalo viduje ir naikinančių besidauginančius mikroorganizmus. Inertiškas sileris, savo ruožtu, tiesiog užpildo nekokybiškai apdorotą kanalą leisdamas neapdorotose vietose vystytis mikroorganizmams ir visiškai neveikdamas jų.
Taigi, inertiškas kanalo užpildas veiks tik puikiai paruoštuose kanaluose, o puikiai paruošti kanalus yra sudėtinga ir brangu. Aktyvus sileris nėra reikalingas puikiai paruoštuose kanaluose, tačiau labai dažnai išgelbėja dantį, gydytą poliklinikos sąlygomis. Aišku, neretai nepadeda joks aktyvus sileris, jei kanalo paruošimas yra tikrai prastas, jis stipriai didina tikimybę dančiui išgyvent tokio kanalo apdorojimo atveju. Bet kuriuo atveju, stomatologinių medžiagų, įrenginių, įrankių ir kitų produktų gamintojams yra itin nenaudinga ši aktyvių silerių savybė, nes ji įgalina pasiekti ganėtinai neblogų rezultatų su mažomis laiko ir finansinėm sanaudom. Dėl šios priežasties, prisidengiant kilniais tikslais, daromas didžiulis verslas patiklių gydytojų ir jų pacientų sąskaita.
Linkiu sėkmės visuomet pasikliaut tik savo paties galva!

• 0
• 0
• 2K
• Komen. (1)
• Kopijuoti nuorodą