[b]Pelnymuisi iš Kryžių kalno - NE![/b]

Mes, nemaža dalis tikinčiųjų ir kitų lankytojų, esame pasipiktinę matydami netvarką unikalioje, pasaulyje tokioje vienintelėje, Lietuvos šventovėje po atviru dangumi – KRYŽIŲ KALNE, esančiame Šiaulių rajone. Į akis nuolat krinta tokie dalykai: žolės, kai kur aukštesnės už pačius kryžius, apgailėtina statulų būklė, daug išvirtusių didesnių kryžių ir mažesnių kryželių. Šie visų pastebimi akibrokštai rodo į galimai neskaidrius Šiaulių rajono valdžios bandymus prisidengiant kilniais tikslais, tokiais kaip projekto [url=http://www.piligrimukelias.lt/]Popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminis kelias[/url], įgyvendinimu, plauti valdiškus pinigus.

Šalia Kryžių kalno planuojami grandioziniai darbai, nors rajono valdžia pirmiausia turėtų pasirūpinti išsaugoti kultūrinį paveldą, sutvarkyti aplinką, surinkti šiukšles, o ne planuoti brangiai mokamus darbus, kurie, mūsų manymu, visam laikui suardytų Kryžių kalno dvasią. Esą, reikia griauti prie Kryžių kalno stovinčią avarinės būklės koplyčią, kas, Rajono mero teigimu, kainuotų apie 15 tūkst. litų, kurie jau paskirti, koplyčios vietoje planuojama statyti atminimo lentą ar akmenį, o šalia Kalno turėtų išdygti nauja bažnyčia maldininkų patogumui. Koplyčios nugriovimui pritaria ir Šiaulių vyskupas, tad kyla įtarimas, kad su rajono valdžia šį žinomą dvasininką sieja pernelyg glaudūs ryšiai.

Jeigu išties rengiama dirva Popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminiam keliui, ar pirmiausia nereikėtų siekti išsaugoti relikvijų, materialių Palaimintojo Popiežiaus vizito Lietuvoje liudininkų, vienu iš kurių neabejotinai galėtų būti restauruota koplyčia šalia Kryžių kalno? Mūsų, tikinčiųjų, nuomone koplyčiai nuversti numatytos lėšos ir pats šis ketinimas yra pinigų švaistymas, žiūrint iš materialiosios pusės, ir tikra šventvagystė, žvelgiant iš dvasinių pozicijų. Dėl bažnyčios mūsų nuomonė taip pat negatyvi. Manome, kad bažnyčią simbolizuoja pats Kryžių kalnas – naujos statybos, naujų mūro sienų čia nereikia. Vedami gyvo tikėjimo, šventovę Kryžių kalne nuolat kuria ir stato tikintieji iš visos Lietuvos ir pasaulio. Kryžių kalnas ir taip patenkina dvasinius daugelio žmonių poreikius.

Popiežius Jonas Paulius II ragino: „Šį Kryžių kalną turime rodyti visai Europai, visam pasauliui“. Manome, kad šiam iškiliam asmeniui turime atsidėkoti ne statydami naujas bažnyčias visiškai tam netinkamose vietose, bet sutvarkydami koplyčią, kurioje per vizitą Lietuvoje šventasis tėvas aukojo šv.Mišias.

Anot Šiaulių vyskupo, dvasininkai šv. Mišias, esą, turi laikyti po atviru dangumi, o tai nepatogu ir jiems, ir tikintiesiems. Tačiau tam juk visiškai pakanka vienuolyno koplyčios – ne viena dvasininkų delegacija taip ir daro. Jei renginys didesnis, šiam tikslui ir galėtų būti panaudota Jono Pauliaus II koplyčia, jei ji būtų suremontuota. Akivaizdu, jog vieta bažnyčiai šalia Kryžių kalno būtų aukso gysla Šiaulių vyskupijai, nes į bažnyčią užsuktų daugelis į Kryžių kalną atvykstančių turistų, ten paliktų savo aukas, įsigytų kryželių, medalikėlių Kryžių kalnui, religinės literatūros ir pan. Tai nėra blogai, bet bažnyčios pastatas neabejotinai užgožtų patį Kryžių kalną, kuriam infrastruktūros ir taip jau pakanka: atidarytas turizmo informacijos centras, dirba pavieniai prekiautojai religiniais reikmenimis. Iš šventos vietos niekam nevalia pelnytis, o norintiems dalyvauti pamaldose vienuolyno koplyčios visiškai pakanka. Vienuolynas buvo statytas žmonėms, atsiliepiant į popiežiaus prašymą nutiesti broliškus tiltus Europoje. Kunigas Paulius Dainius Vaineikis sakė: „Prisimenu visų mūsų džiaugsmą sujungti Alvernos kalno – kryžiaus paslapties dvasingumo mokyklos – patirtį su didvyrišku ir tradiciniu lietuvių tikėjimo ženklu – Kryžių kalnu“. Vienuoliai pranciškonai, įsikūrę prie Kryžių kalno, turi nepamiršti, dėl ko jie čia buvo pakviesti – kad priimtų į tuos dvasios šilumos namus kiekvieną: ar tai būtų tiesiog sušalęs, ar su pagundomis kovojantis, ar dvasinio patarimo prašantys žmogus. Vienuolyno pastatas turėtų būti skirtas tikintiesiems, o ne atlikti vienuolių rezidencijos funkcijas. Vienuoliai, davę klusnumo ir neturto įžadus, privalėtų vykdyti tai, kuo įsipareigojo Dievui ir žmonėms. Jie turi patarnauti tiek dvasiniuose reikaluose, tiek prižiūrėti pastatą bei Kryžių kalno aplinką, o ne ištaigingai gyvendami tenkinti vien savo poreikius.

Istorija rodo, kad sudėtingais istorijos periodais Kryžių kalnas geriau buvo prižiūrimas pačių slapta jį lankančių maldininkų, nei dabar, institucionalizavus ir įteisinus Kryžių kalno priežiūrą. Galbūt vertėtų grįžti būtent prie tokios Kryžių kalno priežiūros praktikos, nes tikinčiųjų aukos, Rajono savivaldybės ir valstybės biudžetų parama akivaizdžiai panaudojama ne pagal paskirtį arba tiesiog iššvaistoma.

Kviečiame žmones aktyviai nepritarti tam, kas neduotų jokios naudos, bet tikriausiai vien suardytų sakralios Kryžių kalno erdvės aurą. Tai tik grubūs nesiliaujantys garbės ir pasiekimų trokštančių valdininkų bei dvasininkų bandymai kėsintis į lietuvių skausmo ir kančios įprasminimo vietą. Tai netgi šventvagiškais vadintini materializmo užvaldytų kai kurių Bažnyčios hierarchų veiksmai, kuriems reikia užkirsti kelią.

Pasirašydami šią peticiją Jūs pareikšite solidarumą su tais, kurie:

[b]Reikalauja nuolat tinkamai tvarkyti Kryžių kalno aplinką, tam skaidriai panaudojant aukas bei valstybės/savivaldybės finansinę paramą;

Ragina šalia Kryžių kalno esančio vienuolyno tėvus ir brolius pranciškonus intensyviau imtis darbo, kuriam į šią vietą buvo pakviesti: Kryžių kalno tvarkymo ir dvasinių patarnavimų piligrimams;

Siekia išsaugoti Kryžių kalno dvasią nesudarkytą naujų statybų ir vartotojiškumo;

Siekia, kad visame krikščioniškame ir ne tik krikščioniškame pasaulyje unikalios šventovės dvasinė nuosavybė priklausytų tautai ir tikintiesiems, o ne Šiaulių rajono savivaldybės bei Šiaulių vyskupijos klanui;

Reikalauja išsaugoti, iš pagrindų suremontuoti ir dvasinėms-ritualinėms reikmėms vėl imti naudoti medinę koplyčią šalia Kryžių kalno, kurioje vizito Lietuvoje 1993-iasiais metu popiežius Jonas Paulius II laikė šv. Mišias. Taip iš tiesų tinkamai būtų įprasmintas palaimintojo popiežiaus atminimas, koplyčia taptų materialia relikvija ir apčiuopiamu popiežiaus vizito Lietuvoje liudininku.[/b]

• 0
• 0
• 2K
• Komen. (10)
• Kopijuoti nuorodą

#	Vardas	Komentaras
1	Neskelbiama	Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
2	Neskelbiama	Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
3	Neskelbiama	Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
4	Neskelbiama	Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
5	Neskelbiama	Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
6	Neskelbiama	Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas