Prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje

Vilnelės upės slėnyje, Užupio kaimynystėje, „Unesco“ saugomame Senamiestyje, kultūros paveldo apsuptyje plyti negyvenama 4,5 ha teritorija ir keliasdešimt pastatų. Čia ankščiau veikė legendinė AB „Skaiteks“ skaitliukų gamykla. Ši teritorija, apsupta aukšta tvora, dabar yra griežtai saugoma visą parą, stebima kameromis ir visiškai uždaryta lankytojams. Teritorijos viduje stovi apleisti Paupio kultūros namai, kuriuos ruošiamasi griauti.

Kodėl Paupio kultūros namus planuojama griauti?

Nuo 2005 m. „Skaiteks“ gamyklą pardavus kelioms turtingoms bendrovėms, buvo vystomi planai atgaivinti šią Paupio dalį. Iniciatyvą trumpam pristabdė krizė. Tačiau nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio detaliojo plano kūrimas atnaujintas ir jau 2011 m. pabaigoje visuomenei bus pristatytas UAB „Naujasis Užupis“ užsakymu atliktas bendrovei priklausančios Paupio dalies detalusis planas, kuriame numatyta nugriauti daugumą pastatų ir užstatyti gyvenamaisiais daugiabučiais bei komercinės paskirties patalpomis. Visuomeninės–kultūrinės paskirties objektų neplanuojama. Vilnelės pakrantes, infrastruktūrą ir aplinką planuojama tvarkyti savivaldybės ir valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų lėšomis.

Kodėl prieštaraujame tokiam detaliajam planui?

UAB „Naujasis Užupis“ užsakyto detaliojo plano rengimui prieštaraujame todėl, kad su žeme bus sulyginti Paupio kultūros namai, o šiuo metu registruota kultūrinė tos teritorijos paskirtis bus pakeista į gyvenamąją. Kadangi Vilniaus mieste ypač trūksta patalpų profesionaliai kultūrinei veiklai, teatro ir scenos meno pasirodymams, manome, kad Paupio kultūros namų nugriovimas yra ypač žalingas visuomenei.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje į privačias rankas perduota daugybė kultūros pastatų – kino teatrų ir kultūros namų. Pavyzdžiui:
• kino teatras „Vilnius“ parduotas ir paverstas parduotuve,
• k.t. „Spalis“ („Adrija“) parduotas ir paverstas banku,
• k. t. „Maskva“ („Helios“) parduotas ir išdalintas parduotuvėms, klubui, kazino,
• k.t. „Taika“ parduotas televizijai,
• k. t. „Lietuva“ parduotas ir tik didelėmis visuomenės pastangomis sustabdyta daugiaaukščio statyba jo vietoje, tačiau šiuo metu jis stūkso apleistas,
• sunaikintas k. t. „Vasara“ Sereikiškių parke
• sunaikintas k. t. „Aidas“,
• sugriautas k. t. „Neris“ – jo vietoje stovi gyvenamasis daugiaaukštis su sporto klubu ir kazino,
• parduoti ir palikti griūti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai,
• parduoti ir iš vidaus suniokoti Geležinkeliečių kultūros rūmai,
• parduoti Statybininkų kultūros rūmai Vytenio g. ir paversti biurais, restoranu, boulingo klubu...
Kultūra stumiama iš visų erdvių, ypač Senamiestyje, kur tik pasiekia didžiųjų investuotojų rankos ir piniginės. Profesionalus menas verčiamas ant pečių užsimesti ubago terbą ar dar blogiau – kepti vien komercinę produkciją, patenkinančią vartotojiškos visuomenės įgeidžius.

Kaip visuomenei būtų naudingi Paupio kultūros namai?

Meno profesionalų bendruomenėje šiuo metu susiklostė tokios aplinkybės, kad Vilniuje yra daug nepriklausomų teatrų, teatro trupių ir talentingų profesionalų, kurie nori ir gali dirbti. Tokių menininkų pasirodymai gausiai lankomi, visuomenėje jaučiamas profesionalaus nekomercinio meno poreikis. Tačiau erdvių, kur šie sambūriai galėtų realizuoti savo kūrybinį potencialą, Vilniaus mieste nėra.
Esamos scenos meno erdvės, pvz., Nacionalinis, dramos teatras, Mažasis teatras, Jaunimo teatras ir kt., yra subūrusios uždarą menininkų ratą. „Menų spaustuvė“, turėjusi tapti „atviru“ scenos menų centru, įsileidžia tik nuolatinius savo partnerius ir kitoms teatrinėms bendruomenėms užtrenkia duris.
Todėl nepriklausomi teatralai yra priversti keliauti iš vienos salės į kitą, nuomodami patalpas valstybės nustatytomis ir dirbtinai padidintomis komercinėmis kainomis. Toks komercinis ir vienpusiškas scenos meno renginių traktavimas riboja profesionalią veiklą.
Manome, kad Paupio kultūros namai galėtų tapti puikia teatrine scenine erdve Senamiestyje, todėl prašome išsaugoti šio pastato kultūrinę paskirtį ir prieštaraujame jo sunaikinimui.

Manome, kad detaliojo plano organizatorius Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atsižvelgti į visuomenės poreikius ir naujai kuriamoje Paupio dalyje numatyti ne tik gyvenamosios ir komercinės, bet ir visuomeninės–kultūrinės paskirties objektų. Paskutinis likęs kultūros avanpostas Paupyje, legendiniai kultūros namai, ketinami išnaikinti be žymės. Todėl pasisakome prieš Paupio kultūros namų nugriovimą Vilniuje.

Kviečiame visuomenę aktyviai išreikšti jūsų nuomonę.

Vilniaus miesto savivaldybės pateikiama oficiali informacija:
Buvusios „Skaiteks“ teritorijos detaliojo plano organizatorius - Vilniaus miesto savivaldybė, rengėjas – Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, mokėtojas - UAB „Naujasis Užupis“ (UAB „PST investivijos“).
Detaliojo plano tvirtinimas numatomas 2011 m. pabaigoje.

• 0
• 0
• 2K
• Kopijuoti nuorodą