Dėl eksperimentų su gyvūnais progresuoja mokslas — atrasti antibiotikai, anestetikai, įvairios vakcinos, insulinas, inkstų dializė, transplantuojami organai, gydoma leukemija. Nuo XVII amžiaus iki šiol vis didesniais mastais daroma vivisekcija (operuojami gyvi bandomieji gyvūnai) nepuošia žmonijos. Amoralu siekti naudos kito sąskaita. Dėl mūsų milijonai gyvūnų kasdien kenčia ir miršta mokslinėse laboratorijose. Jie nuodijami, šaldomi, deginami, marinami badu, krečiami elektra, pratinami prie narkotikų, susargdinami vėžiu, diabetu, sifiliu, AIDS. Dėl mūsų jie negailestingai mėsinėjami: išpjaunamos ar užsiuvamos akys, pažeidžiamos smegenys. Karo pramonės laboratorijose su gyvūnais išbandomos nuodingosios dujos, ciano junginiai, kulkos, sprogmenys. Rusijos kosmoso agentūrose įgyvendinant „Kosmos“ ir „Bion“ programas, beždžionėms į smegenis įmontuojami elektrodai, o į akis — davikliai, nupjaunamos uodegos, kad galėtų sėdėti „Bion“ kėdėse. Jos kelias savaites išbūna pririštos prie kėdžių per skrydį į kosmosą. Rusų ir amerikiečių kosmoso agentūros tikisi, kad gyvūnai padės ištirti nesvarumo padarinius žmogui. Tačiau jei į nesvarumą skirtingai reaguoja vyrai ir moterys, tai kokia nauda iš kitokios fiziologijos beždžionių?

Su gyvūnais išbandomas medikamentų, higienos ir kosmetikos priemonių, statybinių bei pramoninių medžiagų toksiškumas. Triušiams į akis lašinami vaistai juos apakina, šokoladiniai batonėliai suėsdina dantis. Kita vertus, net procedūros, anksčiau laikytos švelniomis, dabar pripažintos keliančiomis gyvūnams stresą. Ar gyva auka būtina? Dėl fiziologinių, anatominių, metabolinių procesų skirtumo su gyvūnais išbandyti vaistai nėra 100 proc. nekenksmingi žmogui. Apie 150 preparatų, daugybę kartų išbandytų su gyvūnais ir įdiegtų į masinę gamybą, vėliau buvo pripažinti netinkamais ar net pavojingais. Tarkim, Europos rinkoje buvo pardavinėjamas nėščiosioms skirtas raminamasis preparatas „Talidomid“ — po kurio laiko gimė 10 tūkst. apsigimusių kūdikių.

Kiaulės gali tapti idealiomis donorėmis, nes jų organai beveik kaip žmogaus. Po pirmojo inksto persodinimo 1950 metais transplantacija tapo rutina. Vis dėlto tūkstančiai žmonių nesulaukia tinkamo organo ir miršta. Šias problemas gali padėti išspręsti gyvūnų organai. Dar 1964 metais JAV 15 žmonių buvo persodintas šimpanzių ar babuinų inkstas, avies ar kiaulės širdis. Visos šios operacijos su nemodifikuotais gyvūnų organais buvo nesėkmingos. Modernioji genetika suteikia galimybę modifikuoti gyvūnų organus — dabar sėkmingai naudojamos gyvūnų ląstelės, ragenos, hormonai. Tačiau problema gali tapti naujų mikrobų perkėlimas į žmogaus organizmą. Nauji virusai gali papildyti ir taip gausų virusų bagažą.

Šiuolaikinis mokslas vietoj gyvų aukų leidžia naudoti ląsteles, audinius, organus. Pasaulyje aktyvėja organizacija „Grožis be žiaurumo”, reklamuojanti kosmetiką, higienos priemones, kurios pagamintos be bandymų su gyvūnais. Ant jų užrašyta „Neišbandyta su gyvūnais” arba pavaizduotas triušis apskritime.

Mokslo sadistai

Medicinos mokslo reikmėms auginamos pelės. Akių specialistai miklina rankas operuodami kiaulės akis. Varlės refleksai tiriami nutraukiant nugaros smegenis. Gal kito kelio nėra — juk studentai turi kažkaip praktikuotis, kad vėliau galėtų mus mėsinėti? Tik klausimas, ar humaniškai tai daroma.

Rusijoje studentai laboratoriniams darbams gaudo šunis, grūda juos į maišus, nutrenkia elektra ir preparuoja. Kai pratybos su gyvūnais tampa kasdienybe, nenuostabu, kad ilgainiui tampi abejingas gyvybei — gyvūnus imi vertinti kaip vienkartinius instrumentus. Ir tai palieka pėdsakų gydytojų ar mokslininkų psichikoje. Chirurgų cinizmas jau tapo šios profesijos skiriamuoju bruožu. Anglai Julietas Gellatelly ir Tony Wardle’as savo knygoje „The Silent Ark“ aprašė psichologinius mokslininkų, eksperimentuojančių su gyvūnais, tipus. Vieni iš jų — mokslo psichopatai, genami beprotiško smalsumo ir atradimų troškulio. Jiems gyvūnai tėra instrumentai, nejaučiantys skausmo. Kiti — sadistai, besimėgaujantys gyvūnų kančiomis, valdžia silpnesniems, realizuojantys žiaurias fantazijas. Tokie viešai kalba, kad gyvūnus aukoja dėl kilnių žmonijos gelbėjimo tikslų. Karo metais tokie greitai pamiršta humanizmą ir imasi įdomesnio tyrimų objekto — žmogaus. Gyvūno ir žmogaus gyvybės vertės supratimo riba labai plonytė. Dar Pitagoras teigė, kad tam, kuris šaltakraujiškai nužudo gyvūną, nesunku užmušti ir žmogų. Beje, daugelis nusikaltėlių sadistų vaikystėje buvo nukankinę ne vieną katę.

(Ištrauka iš žurnalo „Ieva” straipsnio „Aš viską jaučiu
Pasirašykite peticija,neleiskite kankinti gyvūnų!!!

• 1
• 0
• 2K
• Parašai
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (0)