Atsižvelgiant į Kauno, Klaipėdos ir kituose Lietuvos miestuose mažėjančią centralizuotai teikiamos šilumos kainą, raginame Vilniaus miesto savivaldybę parengti naują šilumos ūkio vystymo planą ir imtis kitų priemonių siekiant mažinti Vilniaus gyventojams tiekiamos šilumos kainą.

Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybės pasirinko skirtingus šilumos ūkio vystymo kelius. Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys vystė šilumos gamybą iš biokuro savuose įrenginiuose, ribodami konkurenciją. Kaunas dalinai savuose įrenginiuose ir pilnai atverdamas prisijungimą prie šilumos tinklų nepriklausomiems šilumos gamintojams (toliau NŠG), tikėdamasis, kad konkurencija ženkliau įtakos šilumos kainų mažinimą. Visi šie miestai padidino biokuro dalį beveik iki 80 proc. bendrame kuro kiekyje, o Kaunas iki 90 proc. Vilnius labai ribojo NŠG plėtrą mieste ir vangiai vystė savus įrengimus, ko pasėkoje biokuro šiluma sudaro tik 40 proc. Per du metus šilumos kaina Kaune sumažėjo 20 proc. nuo 5,72 cento /kWh iki 4,71 cento/kWh. šildymo sezono metu, o vasarą net iki 3,53 cento/kWh, kai NŠG kogeneracinės elektrinės šilumą tiekė net žemesnėmis kainomis nei kainavo biokuras (jos pajamas gavo iš elektros gamybos). Tuo tarpu Vilniuje kainos praktiškai nekito ir svyravo nuo 5,05 cento/kWh žiemą iki 4,31 cento/kWh vasarą ir buvo aukštesnės negu Kaune 7 proc. žiemą – 20 proc. vasarą, nors ankstesniais metais dėl geriau išvystytos infrastruktūros buvo žemesnės negu Kaune.

Siūlome atsižvelgti į gerąsias patirtis ir imtis priemonių siekiant mažinti Vilniaus gyventojams tiekiamos šilumos kainą.

• 1
• 0
• 2K
• Parašai
• Komen. (2)
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (2)