PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!


Parašų: 15 135


  • Autorius: Ž. Morkvėnas
  • Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė
  • Kategorija: Aplinkosauga

LR Vyriausybei
Gedimino pr. 11,
LT-01103 Vilnius

PETICIJA
Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją
2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius

Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka.
2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją.
2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių.
Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus.
Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų.
Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti.
Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti.
Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką:
- Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“;
- Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją.



Pareiškėjas

Žymantas Morkvėnas
gamtosaugininkas
Tel. Nr. +370 (614) 72 597
El. p.: [email protected]

Gintaras Varnas
teatro režisierius
[email protected]
Tel.Nr. +370 (698) 81 730

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama
2020-12-15 / 15:12
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
2 Eglė (Mažeikiai)
2020-09-10 / 17:11
Punios šilas – pats vertingiausias miškas biologinės įvairovės požiūriu Lietuvoje.
3 Neskelbiama
2020-04-13 / 09:05
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
4 Neskelbiama
2020-02-28 / 17:15
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
5 Neskelbiama
2020-02-16 / 13:37
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
6 Neskelbiama
2020-02-14 / 12:53
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
7 Neskelbiama
2020-02-07 / 13:18
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
8 Neskelbiama
2020-01-22 / 17:14
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
9 Neskelbiama
2019-12-22 / 19:09
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
10 Neskelbiama
2019-12-19 / 12:38
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
11 Neskelbiama
2019-12-17 / 15:54
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
12 Neskelbiama
2019-10-15 / 02:53
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
13 Neskelbiama
2019-10-05 / 14:45
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
14 Neskelbiama
2019-09-22 / 21:58
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
15 Neskelbiama
2019-09-22 / 00:20
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
16 Neskelbiama
2019-09-20 / 16:29
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
17 Neskelbiama
2019-09-20 / 13:07
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
18 Neskelbiama
2019-09-19 / 20:19
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
19 Neskelbiama
2019-09-19 / 18:40
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
20 Neskelbiama
2019-09-13 / 22:00
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
21 Neskelbiama
2019-09-12 / 23:01
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
22 Neskelbiama
2019-09-09 / 13:37
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
23 Neskelbiama
2019-09-04 / 22:28
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
24 Neskelbiama
2019-09-02 / 14:11
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
25 Neskelbiama
2019-09-01 / 15:58
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
26 Neskelbiama
2019-09-01 / 11:01
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
27 Neskelbiama
2019-09-01 / 10:56
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
28 Neskelbiama
2019-08-31 / 10:32
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
29 Neskelbiama
2019-08-31 / 08:48
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
30 Neskelbiama
2019-08-30 / 13:40
Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas