Manome, kad visa visuomenė sutinka jog taršą reikia mažinti. Nenorom, bet privalu pripažinti, kad mokesčiai taršai yra geriausia skatinimo priemonė mažiau teršti. Tačiau tikslo tikrai nebus įmanoma pasiekti sukuriant visiškai išbalansuotą sistemą, kai daugiausiai turi mokėti mažiausiai prie visuotinės taršos prisidedančios ir mažiausiai apgintos visuomenės grupės.

KODĖL NUSITAIKYTA VIEN TIK Į SMULKŲJĮ TRANSPORTĄ?

Truputis matematikos:
1. Citata iš projekto aiškinamojo rašto: "Projektų rengimą paskatinusios priežastys: 2021 m. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektoriaus išmestas ŠESD kiekis 2019 m. sudarė 6290 kt CO2 ekv. Didžioji dalis išmetamo ŠESD kiekio susidarė kelių transporto sektoriuje (apie 96 procentų). Kelių transporto sektoriuje didžiausią dalį ŠESD, t. y. 56 procentus, sudarė išmetimai iš lengvųjų automobilių priskiriamų M1 klasei (toliau – TP)."

2. Informacija iš Lietuvos statistikos portalo https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R036#/ : 2019 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1 498 688 M1 kategorijos transporto priemonės (lengvieji automobiliai), 7 646 autobusai, 95 464 krovininiai automobiliai, 40 404 puspriekabių vilkikai.

3. Turint šiuos duomenis nesunku suskaičiuoti, kad vienas lengvasis automobilis vidutiniškai generuoja 0,000036% bendros taršos, o kitos rūšies transporto priemonės 0,0003% bendros taršos (iš skaičiavimų eliminuojam moto transportą ir specialiuosius automobilius). Rezultate viena „ne M1“ transporto priemonė teršia 8,3 karto! daugiau nei vidutinis lengvasis automobilis.

O kiek taršos mokesčio sumoka „ne M1“ transporto priemonės ? Pasirodo, kad taršos mokesčio komerciniam transportui nėra (išskyrus dabar planuojamą, bet tik kategorijai N1 iki 3500kg bendrosios masės). Komercinis transportas moka mokesčius nustatytus 2005-04-15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo”. Pagal šį nutarimą autobusai ir krovininis transportas iki 12 t iš viso nemoka jokio mokesčio! Sunkesnės nei 12 t bendrosios masės transporto priemonės moka pagal masę (kažkodėl ne pagal CO2 emisiją) tik nuo 86 Eur metams. Yra dar papildomas mokestis už naudojimasi magistraliniais keliais, bet tik jeigu jais yra naudojamasi.

KODĖL TARŠOS MOKESTIS VIRSTA TURTO MOKESČIU ?

Įstatymo projekto 4 straipsnis teigia, kad mokesčio objektas yra transporto priemonės bendra CO2 tarša. Automobilių dokumentai geriausiu atveju nurodo emisijas CO2 g/km tad norint sužinoti galutinę automobilio taršą būtina apskaičiuoti ir nuvažiuotus transporto priemonės kilometrus. Kadangi įstatymo projektas to daryti nenumato, manome, kad jau pats įstatymo tikslas ir formuluotė yra neteisingi.

Įstatymo projektas iškreipia „teršėjas susimoka“ sampratą dar ir nustatydamas progresines CO2 g /km emisijų kainas. Bendra tarša ES reguliuojama apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema. Tačiau ATL kaina yra rinkos kaina už taršos vienetą, nepriklausomai nuo perkamo kiekio, tad kodėl įstatymo projektas pažeidžia šį principą nustatydamas neadekvačiai didelę ( 0-0,28-0,38-0,55-0,75 Eur g/km CO2) progresiją taršos kainos skaičiavimo lentelėse 1 priede ? T.y. dvigubas apmokestinimas viename, kai indeksuojama CO2 kaina, o po to dar kartą indeksuojama (1 priedas 2 lentelė) pagal automobilio Euro standartą! Nors bendras taršos principas veikia kas kiek teršia, tas tiek moka.

Ne visų transporto priemonių dokumentai nurodo CO2 emisijas. Tokiu atveju įstatymo projekto 2 priede yra nurodytos formulės kaip emisijas apskaičiuoti. Tačiau nenurodoma formulių sudarymo metodika. Skaičiuojant pagal šias formules dyzelinu varomo automobilio CO2 emisija priklauso tik nuo automobilio bendrosios masės ir visiškai nepriklauso nuo variklio galingumo, darbinio tūrio, ar kitų parametrų. Jei dvi transporto priemonės būtų su identišku varikliu, tik dvigubai skirtųsi jų bendrosios masės, sunkesniojo automobilio CO2 emisija būtų apskaičiuota beveik dvigubai didesnė, o pritaikius emisijos kainos progresyvumą mokestis gali skirtis ir kelis kartus.... Abejojame ar tame yra bent dalis logikos.

M1 transporto priemonių kategorijai priklauso ir daug specialiųjų transporto priemonių. Įstatymo projektas 6 straipsnio 2 dalyje numato išimtis tik neįgaliųjų transportui. Tačiau šioje kategorijoje yra registruota ir daug epizodiškai naudojamų transporto priemonių, kurioms taršos mokestis bus neadekvačiai didelis. Pavyzdžiui gyvenamieji automobiliai „kemperiai“. Jų masė nėra ribojama, tad jie gali sverti iki 12 ir daugiau tonų. Pagal dabartinės redakcijos skaičiuokles mokestis jiems gali siekti kelis tūkstančius eurų metams (kelis kartus daugiau už sunkiausią krovininį automobilį, kuris yra nuolat eksploatuojamas), o nuvažiuojamas atstumas per metus paprastai yra labai nedidelis. Kitas pavyzdys istoriniai automobiliai. Kaip taisyklė jų dokumentuose nebus nurodomos CO2 emisijos, tad jos bus apskaičiuojamos pagal formules ir tikrai nemažos. Tad mokestis bus apskaičiuotas sąlyginai labai didelis, tikrai neadekvatus tokios epizodiškai naudojamos transporto priemonės taršai.

Prašome jūsų atsižvelgti į šioje peticijoje išdėstytus argumentus svarstant tokį visuomenei jautrų įstatymo projektą. Ir užtikrinti, kad jis būtų maksimaliai socialiai teisingas visų visuomenės ir verslo (visų teršėjų bendrai) grupių atžvilgiu. Bei maksimaliai atspindėtų realią taršą, o ne teorinę „įmanomą“ pagal mistines formules, kai neadekvačiai progresyviai apmokestinamas transporto priemonės turėjimas visiškai nesigilinant į jos naudojimo intensyvumą.

• 7
• 1
• 3K
• Parašai
• Komen. (1)
• Kopijuoti nuorodą

#	Vardas	Komentaras
1	Neskelbiama 2022-01-22 / 21:50	Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas

• Visi peticijos komentarai (1)