Referendumas dėl branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje.


Parašų: 6
€ Paramos: < 20 EUR

Pasiekus 100 parašų ir 250 EUR paramos, peticija bus priimta administravimui VŠĮ Peticijos.

  • Autorius: Profesorius
  • Adresuota: seimas, vyriausybė ir prezidentas
  • Kategorija: Kita

Referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje vyko 2012 metais, gal pagaliau subręndom per dešimtmetį ir elektros kainų pokytis mums pravers akis?

1991 m. Ignalinos AE gamino 60 proc. visos šalies elektros energijos, o rekordiniais Lietuvos branduolinei energetikai 1993 metais IAE pagamino 12,26 mlrd. kilovatvalandžių arba 88,1 proc. valstybei reikalingos elektros energijos. Šiemet greičiausiai pardavinėtumėm elektros perteklių kaimyninėms šalims.
„Eesti Energia“ atstovas: atominė elektrinė Estijoje gali pradėti veikti tik 2040 metais
Latvija pritaria Lietuvos pozicijai dėl naujos atominės elektrinės.
Lietuva - esanti strategiškai geriausioje vietoje, turi tam pritaikytą infrastrukūrą bei daugiametę patirtį.

Siekdama paspartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, dar vasario mėnesį Europos Komisija pasiūlė branduolinę ir iš gamtinių dujų gaunamą energijas įtraukti į „žaliųjų“ energijos rūšių sąrašą. Jei dauguma valstybių narių tam pritars, Taksonomija kaip Europos Sąjungos (ES) įstatymas įsigaliotų jau nuo kitų metų. Šis žingsnis nemenkai suskaldė ES valstybes. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, ir toliau vysto atominę energetiką bei ragina ją įtraukti į pastarąjį tvarių energijos šaltinių sąrašą, taip suteikiant galimybę ir toliau investuoti į šį sektorių. Tačiau tokia žinia sulaukė ir ne ką mažiau aršios kritikos. Štai Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pareiškė ES sprendimo visiškai nesuprantąs. „Žalieji“ (ELA) Europos Parlamento nariai džiaugsmo taip pat neišreiškė. „Tai ne tik sukels abejonių Europos neutralumu klimato atžvilgiu, bet ir padidins priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš abejotino teisėtumo režimų, pavyzdžiui, Rusijos“, – skelbia jie. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybėje, būta skirtingų šio klausimo vertinimų, tačiau mūsų valstybė pastabų aktui neteikė, atsižvelgdama į sprendimą laikytis neutralios pozicijos.

Visgi kitoje stovyklos pusėje rikiuojasi šalys, įnirtingai propaguojančios atominę energetiką. Turbūt didžiausia šalininkė, yra Prancūzija. Jai vadovaujant, ne viena valstybė planuoja plėsti ar statyti naujas atomines elektrines. Tarp jų – Slovakija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija. Iš ne Europos Sąjungos šalių atominę energetiką planuoja plėtoti ir Jungtinė Karalystė.