GRĄŽINKITE LIETUVOS TRISPALVĘ Į MŪSŲ MIESTUS – NUSTOKIME GĖDINTI SAVO TAUTĄ
Parašų: 13
€ Paramos: < 20 EUR
Pasiekus 100 parašų ir 250 EUR paramos, peticija bus priimta administravimui VŠĮ Peticijos.- Autorius: Dovilė Bendoriūtė
- Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija, Savivaldybės
- Parašai renkami iki: 2025-07-16
- Kategorija: Kita
Prisidėkite prie šios peticijos:
Pasirašyti Pasidalinti € Paremti
Mes, Lietuvos piliečiai, širdimi ir sąžine ištikimi savo Tėvynei, kreipiamės su giliu skausmu, rūpesčiu ir ryžtu – laikas prabusti, laikas grąžinti Lietuvai jos veidą, jos vėliavą, jos orumą.
Šiandien, vaikštant mūsų miestų gatvėmis, pravažiuojant mokyklas, savivaldybes, autobusų stoteles, ir net naršant lietuviškuose tinklalapiuose – visur akys kliūva už svetimos, Ukrainos vėliavos. Ne šventės metu, ne laikinas palaikymas – bet nuolatinis, platus, visur įsitvirtinęs simbolis, kuris užgožė Lietuvos Trispalvę.
Mes klausiam – kur dingo Lietuva? Kur mūsų spalvos, kur mūsų garbė?
Mes, Lietuvos žmonės, reikalaujame:
1. Pašalinti Ukrainos (ir bet kurios kitos valstybės) vėliavas iš visų viešųjų erdvių Lietuvoje.
• Iš gatvių, mokyklų, valstybinės įstaigų pastatų, viešojo transporto, internetinių portalų, televizijos transliacijų.
2. Grąžinti išimtinį Lietuvos Trispalvės matomumą – mūsų valstybinės vėliavos gerbimą ir pirmumą.
3. Užtikrinti, kad valstybinių švenčių metu, per minėjimus, renginius ar tiesiog kasdienybėje būtų naudojama tik Lietuvos vėliava.
4. Apibrėžti aiškias ribas, kada ir kur gali būti naudojamos užsienio vėliavos – tik su aiškiu laikinu tikslu, trumpam laikotarpiui, o ne nuolat.
5. Vykdyti kontrolę ir atsakomybę institucijoms, kurios be jokios atsakomybės leidžia nuolat rodyti svetimos šalies simboliką.
Kodėl tai būtina:
Mūsų seneliai ir proseneliai liejo kraują dėl laisvės, dėl trispalvės, dėl to, kad mes turėtume savo šalį, savo kalbą, savo garbę. Jie krito žemėje šaukdami „Lietuva!“, ne tam, kad po šimtmečio jų vaikai gyventų šalyje, kur kitų tautų simbolika dominuoja virš mūsiškės.
• Vaikai auga matydami ne Trispalvę, bet svetimas spalvas.
• Turistai atvyksta ir mato Ukrainos vėliavas, o ne lietuvišką orumą.
• Lietuvos vardas vis labiau slepiasi po kitų tautų „laikinomis“ žymėmis, kurios virsta nuolatinėmis.
Tai nebe parama – tai tapatybės ištrynimas.
Mes nesam prieš pagalbą. Bet mes – už save. Už Lietuvą.
Taip, padėti reikia. Taip, užjausti reikia. Bet Lietuva negali tapti niekieno simbolikos platforma. Mes nesame kolonija. Mes esame valstybė. Su savo istorija, savo žemėmis, savo tautiniais rūbais, savo žmonėmis, ir – svarbiausia – savo vėliava.
Tegul Lietuva grįžta į Lietuvą.
Mes norime matyti Trispalvę ant kiekvienos mokyklos, ant kiekvieno autobuso, kiekvienoje šventėje, kiekvienoje savivaldybėje.
Mes norime, kad mūsų vaikai matytų, jog čia yra Lietuva – ne Ukraina, ne Amerika, ne Europos Sąjunga, o Lietuva.
Mūsų akys pavargo nuo svetimos simbolikos. Mūsų širdys ilgisi savos.
Lietuvai – Lietuvos vėliava. Dabar. Visur. Visada.
Pasirašome kaip Lietuvos žmonės, neabejingi, orūs, drąsūs – ir reikalaujame atkurti tą, ką Lietuva jau buvo praradusi: matomą pagarbą sau pačiai.
- 4
- 4
- 472
- Parašai
- Kopijuoti nuorodą