PETICIJA
DĖL GIMNAZIJŲ IŠSAUGOJIMO LIETUVOS REGIONUOSE

Kreipiamės į visus lietuviškai ir tautiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius, kviesdami palaikyti šią peticiją ir pasisakyti prieš šiuo metu vykdomą bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, ypač prieš gimnazijų uždarymą šalies regionuose.

Istorinė tautinės mokyklos svarba
Prieš daugiau nei šimtmetį atkūrus Lietuvos valstybę, mūsų tautos didžiavyriai ir savanoriai apgynė Lietuvos laisvę nuo priešų agresijos. Po nepriklausomybės kovų ir Pirmojo pasaulinio karo padarinių, Lietuva įžengė į taikaus kūrybinio darbo laikmetį. Ypatingas dėmesys buvo skirtas mokyklų tinklo organizavimui kaimiškose vietovėse. Tuo metu ūkininkai aukodavo savo patalpas mokykloms, apgyvendindavo ir išlaikydavo mokytojus, suvokdami, kad vaikų išsilavinimas yra pagrindinis būdas įveikti skurdą ir neviltį. Ši bendros kaimo žmonių ir to meto tautiškai nusiteikusios valdžios pastangos leido sukurti tvirtą tautinę mokyklą, įgyvendinant Maironio įkvėptą principą „Paimsim arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu“.
Būtent išsilavinę žmonės kūrė modernią Lietuvos valstybę, įsisavindami naujas technologijas. Atsirado kūrybingų asmenybių, kurios pasiekė stebėtinų laimėjimų aviacijoje, medicinoje, architektūroje, radiotechnikoje, laivų statyboje ir energetikoje. Lietuva atliko didelį techninį ir technologinį šuolį, iš atsilikusios agrarinės šalies tapdama valstybe, plėtojančia pažangų ūkį. Prieš šimtmetį duotas tautinės mokyklos impulsas ir sukurtas proveržis suteikė tiek dvasinės jėgos atkurtai Lietuvos valstybei, kad to meto dvasia ir rezultatai juntami iki šiol.

Nerimas dėl dabartinės švietimo politikos
Deja, pastaruoju metu stebime tendenciją, kai viešojoje erdvėje ir iš kai kurių Lietuvos valstybės vadovų lūpų retai girdimas žodis „tauta“. Tautiškai ir patriotiškai nusiteikę žmonės neretai apibūdinami kaip „runkeliai“, „nacionalistai“ ar pan. Tik pasitinkant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį valdžia ir žiniasklaida „sukąstais dantimis“ ištarė žodį „tauta“.
Todėl nenuostabu, kad dabartinė, į šalies regionų ateitį nepakankamai rimtai žiūrinti valdžia, užsimojo naikinti lietuvių tautos sėkmės, pažangos pagrindą – lietuvišką mokyklą. Itin skaudi situacija susiklostė kaimiškose vietovėse, kur dėl neigiamų demografinių ir migracijos procesų sparčiai mažėja mokinių skaičius mokyklose.
Šiuo metu teisės aktais nustatytas mažiausias leidžiamas 8 mokinių skaičius 1–10 klasėje ir 12 mokinių skaičius 11 ir 12 klasėse. Tačiau kaimų ir mažų miestelių gimnazijose leidžiama sudaryti III ir IV (11–12) gimnazijos klases su 12 mokinių tik su sąlyga, kad šių klasių išlaikymui savivaldybė skirs 50 proc. lėšų iš savo biudžeto. Priešingu atveju baigiamosiose gimnazijos klasėse turi būti 21 mokinys. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 56 šalies mokyklos šio rodiklio nepasiekia, ir tai kelia grėsmę šių ugdymo įstaigų reorganizavimui, pertvarkai ar net uždarymui.

Mokinių skaičiaus kriterijaus peržiūra ir mokyklų bendruomenių įgalinimo poreikis
Mūsų nuomone, 21 mokinio skaičiaus baigiamojoje gimnazijos klasėje nustatymas yra nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais ir atrodo esąs švietimo valdininkų „išgalvotas“. Kaimo vietovėse, ar bent jau vietovėse, turinčiose ypatingą geografinę padėtį, regioninį savitumą, gilias istorines ir kultūrines tradicijas, šis normatyvinis mokinių skaičiaus dydis turėtų būti sumažintas bent du kartus.
Kitas svarbus veiksnys, turintis esminės įtakos mokyklų regionuose išsaugojimui, yra per mažos mokyklų bendruomenių (mokyklų tarybų) galios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkos procese. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 35.3, 35.4 ir 35.5 papunkčiuose įtvirtintos nuostatos apie mokyklų bendruomenių vaidmenį mokyklų reorganizavime, likvidavime ar pertvarkoje.
Taisyklių 35.3 papunktyje numatyta, kad inicijuojant mokyklų tinklo pertvarką, konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis dėl mokyklų tinklo kūrimo, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto. Tų pačių Taisyklių 35.4 papunktyje nurodoma, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjas raštu kreipiasi į mokyklos bendruomenę, kad ji priimtų sprendimą dėl mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekte numatyto mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar struktūros pertvarkos. Sprendimas turi būti priimamas per 15 kalendorinių dienų.
Tačiau, nepavykus susitarti su mokyklų bendruomenėmis, galutinį sprendimą priima savivaldybių tarybos. Tokiu atveju kyla neaiškumas, kas gali mokyklų bendruomenių vardu pateikti skundą teismui dėl savivaldybių tarybos sprendimo. Fizinis asmuo, pateikęs skundą savo vardu, teismo tikėtina bus pripažintas kaip teisiškai savivaldybės tarybos sprendimų pasekmėmis nesuinteresuotas asmuo ir jo skundas nebus priimtas bei nagrinėjamas. Mokyklos taryba, tėvų taryba (komitetas) iš viso nėra teisinių santykių subjektai, t. y., jie negali skųsti savivaldybės tarybos sprendimų. Tai silpnina mokyklų bendruomenių pozicijas ir pažeidžia jų teisėtus interesus.
Mes, žemiau pasirašiusieji šią peticiją, reikalaujame Lietuvos Respublikos Seimo, kad Švietimo įstatyme būtų įtvirtintos šios nuostatos:
1. Sumažinti normatyvinį mokinių skaičiaus dydį gimnazijų, esančių ne savivaldybių centruose, baigiamosiose klasėse iki 8 mokinių, o 1-10 klasėse iki 6 mokinių. Šis pakeitimas atspindėtų regionų specifiką ir demografinę realybę, užtikrintų švietimo prieinamumą ir kokybę mažesnėse kaimo vietovėse.
2. Teisiškai apibrėžti, kad ginant mokyklų bendruomenių interesą teisę apskųsti savivaldybės tarybos sprendimus dėl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar struktūros pertvarkos turi vietos bendruomeninė organizacija arba fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje. Tai užtikrintų, kad mokyklų ar vietos bendruomenės turėtų realias teisines priemones ginti savo interesus ir užkirsti kelią nepagrįstiems savivaldybės tarybos sprendimams.
Atsižvelgdami į išdėstytą kreipimąsi, kviečiame visus geros valios Lietuvos žmones palaikyti šią peticiją ir tokiu būdu prisidėti prie gimnazijų išsaugojimo šalies regionuose.

Peticijos iniciatoriai:
Sąjūdžio už mokyklų išsaugojimą regionuose iniciatyvinė grupė

• 3
• 0
• 1K
• Parašai
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (0)
• Parašų žemėlapis (83)