KATI komentaras dėl peticijos atmetimo
Mieli peticijos palaikytojai ir rėmėjai
2022 m. sausio 18 dieną Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Peticijų komisijos pasiūlymui atmesti Konstitucinių asmens teisių instituto (KATI) inicijuotą peticiją „Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus, siekiant Lietuvoje valdyti Covid-19 pandemiją“, kurią pasirašė daugiau kaip 10 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių. Nežiūrint į tokius Seimo balsavimo rezultatus, reiškiame didelę padėką visiems šią peticiją pasirašiusiems ir jos informavimą finansiškai parėmusiems Lietuvos piliečiams.
Norime priminti, jog šioje peticijoje buvo prašoma Seimo inicijuoti įstatymų pakeitimus, įtvirtinant šias nuostatas:
1) kad Lietuvoje galiojant ekstremaliai situacijai ar karantinui, nebūtų per didele apimtimi ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės;
2) kad ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas turėtų būti sankcionuotas Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, kaip tai numato nepaprastąją padėtį reglamentuojantis Konstitucijos 144 straipsnis;
3) kad įstatyme būtų numatytas maksimalios trukmės terminas, kiek dėl įvestos ekstremalios situacijos gali būti ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės.
Svarstymas Seime
Deja, bet 2022 m. sausio 12 d. posėdyje Seimo Peticijų komisija šią peticiją svarstė formaliai, nes po peticijos rengėjų ir atitinkamų valstybės institucijų (Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Seimo teisės departamento) atstovų pasisakymų Seimo Peticijų komisijai priklausantys Seimo nariai (tiek daugumos, tiek opozicijos) neuždavė nė vieno klausimo peticijos pareiškėjui. Beje, toks pat formalus buvo ir peticijos svarstymas 2022 m. sausio 18 dienos Seimo plenariniame posėdyje, kuriame nė vienas Seimo narys nepasisakė. Peticija buvo įtraukta į rezervinę posėdžio darbotvarkę, ji buvo apsvarstyta salėję nedalyvaujant didžiajai daliai Seimo narių, tokiu būdu Seimo nariams (ypač esantiems opozicijoje) nesudarant prielaidų net žinoti, kada ši peticija bus svarstoma Seimo plenarinio posėdžio metu. Peticija buvo pristatyta ir apsvarstyta per 3 minutes. Plenariniame Seimo posėdyje balsavimas dėl peticijos įvyko po valandos laiko, kai nė vienas Seimo narys nebeturėjo galimybės pasisakyti dėl peticijoje keliamų reikalavimų.
Peticijų komisijos siūlymą atmesti peticiją palaikė 77 Seimo nariai, o 43 Seimo nariai palaikė peticijos reikalavimus. Apie šį balsavimą žiniasklaidos priemonėse pranešimų taip pat nebuvo. Seimo posėdžio stenogramą galite peržiūrėti čia.
Po balsavimo pasisakė du opozicijai priklausantys Seimo nariai. Asta Kubilienė Seimo salėje komentavo „Man labai gaila, kad buvo surinkta 10 tūkst. parašų, o svarstymas komisijoje iš tikrųjų buvo labai formalus, visiškai neatsižvelgta į tų žmonių nuomonę. Gaila, kad negalėjau pasisakyti, ir tikrai gaila, kad yra toks balsavimas. Mes visiškai ignoruojame 10 tūkst. žmonių nuomonę.“
Tomas Tomilinas taip pat panašiai konstatavo: „Aš turiu konstruktyvų pasiūlymą pritardamas kolegės pasisakymui, kad nebetrauktume svarbių peticijų į rezervinius klausimus. Tiesiog įtraukime juos į normalią darbotvarkę ir taip parsiųskime piliečiams žinią, kad peticijos tikrai turi prasmę, jie turi konstitucinę peticijų teisę ir Seimas į tai labai rimtai atsižvelgia.“
Dėkojame 43 Seimo nariams, kurie palaikė peticijoje iškeltus reikalavimus. Seimo narių balsavimo rezultatus galite peržiūrėti čia.
Proceso vertinimas
KATI vertinimu, toks atmestinas požiūris į peticijas nerodo deramos pagarbos ją pasirašiusiems daugiau kaip 10 000 Lietuvos piliečių ir neatitinka Peticijų įstatyme ir Seimo Peticijų komisijų nuostatuose vartojamai sąvokai, kad peticijos Seime yra „nagrinėjamos“. Beje, pažymėtina, jog peticijos pareiškėjas atskirai nebuvo supažindintas su Komisijos išvada, kuri Peticijų komisijos tinklalapyje buvo įkelta tik po to, kai peticija jau buvo atmesta Seimo plenariniame posėdyje.
Čia būtina atkreipti dėmesį į 2022 m. sausio 18 d. Seimo posėdžio metu Seimo nariams paviešintų Komisijos išvadų motyvus, kur teigiama, jog peticijos rengėjų pasiūlymas į ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimą įtraukti Seimą bei nustatyti ekstremalios situacijos maksimalią trukmę “teisės požiūriu perteklinis, nes nenustatytų jokių papildomų ir pridėtinės vertės turinčių reguliacinio pobūdžio teisės normų“. Dar daugiau, šioje Peticijų komisijos išvadoje teigiama, „kad Seimo įtraukimas į [...] Vyriausybės kompetencijai nustatytą veiklos sritį, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir karantiną, prieštarautų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Sekant tokia logika, Konstitucijos 144 straipsnyje numatyta Seimo teisė pačiam įvesti ar sankcionuoti Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, taip pat prieštarauja valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principams. Kitaip tariant, patys Seimo nariai mano, jog Seimo, kaip Tautos atstovybės, įtraukimas į sprendimo dėl konstitucinių žmogaus teisių plataus mąsto ribojimą, yra „perteklinis“ ir „neturi pridėtinės vertės“.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Peticijų komisijos išvada pateikia nuorodą į galimai neteisėtą 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, nes juo ekstremalioji situacija buvo paskelbta ir konstitucinių žmogaus teisių ribojimai įvesti, „reaguojant į COVID-19 pandemiją“, nors Civilinės saugos įstatymas tokio ekstremalios situacijos paskelbimo pagrindo nenumato.
Norime atkreipti dėmesį į Peticijos svarstymo metu išaiškėjusius tam tikrus teisės aktų trūkumus. Visų pirma, nežiūrint į tai, kad piliečių peticijos teisė yra numatyta Konstitucijos 33 straipsnyje, tačiau peticijų svarstymo klausimai nebuvo įtraukti į Seimo posėdžių pagrindinę dienotvarkę, lengvai prieinamą Seimo internetinėje svetainėje, o pristatyti, kaip „rezerviniai“ klausimai. Todėl nei peticijos pareiškėjas, nei kiti ją pasirašę piliečiai, negalėjo aiškiai žinoti, kada tiksliai ji bus pristatoma. Antra, ši peticija Seimo darbotvarkėje buvo pristatyta, kaip „Vaidoto Vaičaičio peticija“, nors ją teikė Konstitucinių asmens teisių institutas (KATI) ir ją pasirašė daugiau kaip 10 000 Lietuvos Respublikos piliečių. Dėl šios priežasties Seimo nariams galėjo susidaryti įspūdis, kad šiai peticijai pritaria tik vienas asmuo. Visa tai galėjo lemti ir neigiamus balsavimo rezultatus.
Peticijos reikšmė
Vis dėlto, KATI peticijoje iškelti pandemijos valdymo teisėtumo ir konstitucingumo klausimai, kurių svarbą kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą įvertino ir Seimo narių grupė, galiausiai sulauks tinkamo dėmesio ir teisinio vertinimo. Konstitucinio Teismo pirmininkė pranešė, kad šiuos klausimus Konstitucinis Teismas tikisi išnagrinėti iki vasario pabaigos.
Dar kartą nuoširdžiai dėkojame visiems šią peticiją palaikiusiems ir parėmusiems bendrapiliečiams. Tikime, kad jūsų pilietiškumas jau dabar prisidėjo prie pilietinės visuomenės Lietuvoje stiprinimo ir ateityje prisidės prie geresnio ir teisėto krizių valdymo sistemos sukūrimo.
