Peticijos.lt renka parašus prieš mažų mokyklų uždarymą – kokią žalą ši švietimo pertvarka padarytų?
LRV sprendimas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nebeteikti finansavimo LR biudžeto lėšomis klasėms, kuriose yra 1- 4 mokiniai – kelia nerimą. Tėvų ir mokyklų atstovų teigimu, tokia švietimo tinklo pertvarka gali sužlugdyti mažas nevalstybines mokyklas, o tai reikštų žalą ugdymo įstaigoms, tėvams, kurie neįstengs mokėti pilnos sumos ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Visgi kiek chaoso iš tiesų įneštų toks pokytis ir kodėl juos įvykdyti būtų neteisinga ir neefektyvu?
Visuomenė pasirašyti kviečiama Peticijos.lt portale
Nors švietimo sistema, ypač artėjant įtraukiojo ugdymo integracijai mokyklose – turėtų būti stiprinama, sprendimas stabdyti finansavimą mažoms nevalstybinėms mokykloms būtų žingsnis atgal, nes reikštų jų užsidarymą, o tuo pačiu ir didesnį kiekį vaikų kitose mokyklose. Visgi vienas svarbiausių argumentų, į kurį siekia atkreipti dėmesį ir Peticijos.lt portale patalpintos „Apsaugokime mažas nevalstybines bendruomenines mokyklas“ peticijos iniciatorius, Lietuvos tėvų forumo narys Audrius Murauskas, yra tai, kad mažos nevalstybinės ugdymo įstaigos nėra pelno siekiančios organizacijos ir jos negali būti priskiriamos prie privataus sektoriaus.
Ne visi tėvai pajėgtų mokėti visą sumą
Pasak A. Murausko, šiandien nevalstybinės ugdymo įstaigos yra skriaudžiamos, nes jos nėra vienodai finansuojamos kaip valstybinės. Pusė sumos skiriama, o likusią dalį tenka finansuoti tėvams. Didinama socialinė atskirtis tarp tų žmonių, kurie gali primokėti likusią dalį ir tų, kurie negali. Į LR vyriausybę renkant visuomenės parašus prieš finansavimo atšaukimą, kreipėsi Lietuvos tėvų forumas (LTF), Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), asociacija „Šviesos kampelis“.Tėvų atstovai susivienijo, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį. Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas atkreipė dėmesį, kad nevalstybinės mokyklos dažnu atveju nesiekia pelno ir juridiškai yra VŠĮ, jos negauna ūkio finansavimo dalies, o tik už ugdymą. Todėl klaidinga taikyti vienodą reguliavimą valstybinėms ir nevalstybinėms mokykloms. Valstybė siekia optimizuoti tinklą ir uždaryti nuostolingas mokyklas. Tačiau K. Mikolajūnas pažymi, kad nevalstybinės mokyklos atlieka kitą vaidmenį, nėra masinės, o kaip tik nišinės, panaikinus šias mokyklas, tėvams pakils mokestis, dėl to šis sektorius stagnuos, nustos augti. Mažės alternatyvų valstybiniam ugdymui pasiekiamumas. ,,Jei remtumėmės 2015 metais Švietimo ministro patvirtinta geros mokyklos koncepcija, joje ypač didelis dėmesys skiriamas švietimo įvairovei, prieinamumui, kūrybingumui, asmenybės pažangai, kartų perimamumui, mokyklai be sienų, ir pan. Labai gaila, kad šiandien Švietimo ministerija nesivadovauja ne tik geros mokyklos koncepcija, bet ir švietimo įstatymu, kurio tikslai aiškiai konstatuoja, kokią asmenybę turime išugdyti – savarankišką, atsakingą, kūrybingą, dorą bei patriotišką. Deja, tai lieka tik skambios deklaracijos pastumtos siaurų politinių ir finansinių interesų“, – komentavo Peticijos.lt portale patalpintos „Apsaugokime mažas nevalstybines bendruomenines mokyklas“ peticijos autorius A. Murauskas.
Valstybės bandymas sutaupyti vaikams reikštų didelį stresą
Lietuvos tėvų forumo narės Jolantos Lipkevičienės žiniomis, nutarimas keisti mokymosi lėšų apskaičiavimą ir paskirstymą klasėms, kuriose mokosi 1-4 vaikai, sukėlė didelę grėsmę nuo sekančių mokslo metų maždaug 20-čiai mažų nevalstybinių mokyklų, kitos nevalstybinės mokyklos gautų mažesnį finansavimą, kurio irgi gali nepakakti išsilaikymui. ,,Kalbame su tomis mokyklomis, ką būtų galima daryti vardan išlikimo. Nutrauktas finansavimas smogtų ir toms mokykloms, kurios dar tik kuriasi. Yra vaikų su specialiaisiais poreikiais, kurie gali sėkmingai mokytis tik kitokiais metodais, būdais. Išskirtinių sąlygų ieško tėvai ir jautriems, talentingiems, gabiems vaikams, kurie nepakelia didelių srautų, neatsparūs dirgikliams, gaunantys iš aplinkos per daug stimulų ir dėl to negalintys susikaupti. Patiriant neigiamus išgyvenimus atsiranda psichosomatikos problemos – galvos, pilvo skausmai, tikai, nemiga, neturi jėgų siekti pažangos. Jautrūs vaikai pradeda sirgti ir nepajėgia mokytis numatytu tempu, tad tėvai ieško ramesnės aplinkos. J. Lipkevičienės teigimu, priežastys, kodėl tėvai ieško nevalstybinių mokyklų, yra įvairios. Yra tėvų, kurie kasdien veža į nevalstybinę mažą mokyklą savo vaiką po 40 kilometrų, nes pamatė didelį skirtumą vaiko savijautoje ir pasiekimuose. Tokios mokyklos paįvairina pačią švietimo sistemą, kitose šalyse tai priimama kaip gėris, pokytį inspiruojantys elementai, teikiantys pridėtinę vertę. Tėvai tikrai tikisi, kad į jų vaikų poreikius, tokių mokyklų būtinumą bus atkreiptas dėmesys, nes jei bus panaikintas finansavimas, tokios šeimos žada rinktis mokymąsi šeimose, išvykimą iš Lietuvos arba bus priverstos grįžti į valstybines mokyklas. Vaikams, kurie valstybinėse mokyklose turėjo blogą patirtį, gali dingti motyvacija mokytis, grįžimas atgal reikštų pasmerkti vaiką nesėkmei, o ir valstybė nieko nesutaupytų, tokiems mokiniams reikėtų papildomų lėšų vykdant įtraukųjį ugdymą.
Lygina su privačiu sektoriumi, nors tikslai skirtingi
,,Esu mama ir pedagogė, matau, kas vyksta mokyklose. Mūsų švietimo sistema yra masinio ugdymo fabrikai – daugelis vaikų nepakelia fizinio ir emocinio krūvio“, - sakė Nacionalinės Šeimų ir tėvų asociacijos koordinatorė Ž. Marčiulionienė. Ypač jautrūs vaikai nepritampa didelėse valstybinėse ugdymo įstaigose – patiria patyčias, šabloniškų pamokų struktūra ir tempas trukdo jų asmens pažinimui ir prigimtinio potencialo skleidimuisi. Praktikoje matome daug pavyzdžių, kai atėję iš didelių mokyklų mokiniai būna išsekę, pervargę, nuo kasdienių testavimų, bauginimų egzaminais. Mažose bendruomeninėse mokyklėlėse yra sudarytos realios sąlygos jaustis vertingais ir sėkmingais, nes čia mokytojas realiai gali pastebėti ir pažinti kiekvieną vaiką. ,,Blogiausia yra tai, kad mažos mokyklėlės yra sumestos į ,,bendrą katilą“ su nevyriausybinėmis, privačiomis įstaigomis, nors bendruomeninės mokyklos nėra orientuotos į pelną. Jos neturi po kelis šimtus vaikų, dažniausiai tai tų pačių bendruomenių, parapijų, tėvų įkurtos mokyklos tam, kad vaikai turėtų galimybę mokytis savo tempu, nedidelėse grupėse. Jei šios mokyklos negaus finansavimo, kokį dabar gauna, bus priverstos labai stipriai didinti mokestį už ugdymą arba tiesiog užsidaryti“ – komentavo Ž. Marčiulionienė. Pasak Ž. Marčiulionienės, dėl minėtų priežasčių turėtų būti paliktas dabartinis numatytas finansavimas ir teisiškai mažos mokyklos būtų atskirtos nuo didžiulius pelnus generuojančių privačių įstaigų. Galbūt Švietimo įstatyme turėtų atsirastų nauja sąvoka, kuri pagal atitinkamus kriterijus aiškiai išskirtų tokias mokyklas, pavyzdžiui, ,,bendruomeninė mokykla“. Juk negali mokyklėlė, turinti vos keliasdešimt vaikų, konkuruoti su privačiu švietimo tinklu. ,,Dauguma tokių mokyklų netgi neturi tikslo augti ir plėstis, jos tiesiog nori savo bendruomenės vaikus ugdyti. Visuomenė turi tai išgirsti ir palaikyti“, – ragino Ž. Marčiulionienė.
Peticiją pasirašyti galima čia: https://www.peticijos.lt/visos/78938/apsaugokime-mazas-nevalstybines-bendruomenines-mokyklas/
Visą straipsnį rasite čia: https://bit.ly/3kKv2zd
