„Peticijos.lt” susitiko su Seimo Peticijų komisijos pirmininku: pirmas žingsnis – peticijų teikimo proceso skaidrumas
„Peticijos.lt“ komanda susitiko su Peticijų komisijos pirmininku Edmundu Pupiniu aptarti
bendradarbiavimo galimybių. Susitikimo metu aptartas ne tik peticijų teikimo procesas, bet ir svarbios sritys, kuriose trūksta piliečių įsitraukimo ir peticijų teikimo.
„Projektui „Peticijos.lt“ itin svarbus bendradarbiavimas su abiem pusėmis – tiek piliečiais, tiek valdžios atstovais. Tam ir pradedame konstruktyvų dialogą su Peticijų komisija – kartu norėsime išgryninti ir viešinti peticijų kūrimo, teikimo, svarstymo procesą, o taip pat ir apibendrinti peticijų situaciją šalyje – kur, kaip visuomenė, esame itin aktyvūs, o kur piliečių įsitraukimo trūksta. Svarbiausias uždavinys – užtikrinti, kad kiekviena svari peticija būtų apsvarstyta Seime,“ – sakė „Peticijos.lt“ vadovė Ugnė Kontarė.
Peticijos kelias iki sprendimo priėmimo, tenkinti ją ar ne, pakankamai ilgas ir sudėtingas. Pirmame
žingsnyje – vien jau peticijos pateikimas turi atitikti reikalavimus – peticijos kreipimesi turi būti nurodyti visi asmeniniai pareiškėjo duomenys, tiksli institucija, į kurią kreipiamasi, prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi priežastys, tikslai, taip pat pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai.
Jei peticija atitinka visus šiuos reikalavimus, ją nagrinėja Seimo narių sudaryta Peticijų komisija, kuri
nusprendžia, ar kreipimąsi pripažinti peticija, ar ne. Pripažinimo atveju, komisija išnagrinėja peticijos
siūlymus ir teikia išvadas Seimui.
Gavęs išvadas, jas nagrinėja Seimas ir sprendžia, ar tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus, ar atmesti.
Teigiamu atveju rengiamas teisės akto projektas arba sudaroma nauja komisija arba darbo grupė,
kompetentinga parengti tokį teisės aktą ir nagrinėti kylančius klausimus. Vėliau, parengti teisės aktų projektai svarstomi ir priimami pagal bendrą Seimo darbo tvarką.
Procesas sudėtingas ir užtrunka pakankamai ilgai, o išvados ne visada aiškiai iškomunikuojamos. Tikslas – peticijų teikimo procesą apibrėžti kuo aiškiau ir paprasčiau, taip pat suaktyvinti išvadų ir sprendimo komunikaciją viešojoje erdvėje.
Edmundas Pupinis pabrėžė, kad peticijos dažnai turi savo tendencijas.
„Pastaruoju metu daugiausiai peticijų pateikiama iš baudžiamosios teisės srities. Pavyzdžiui, nuteistieji asmenys teikia siūlymus keisti atitinkamus teisės aktus su tikslu sušvelninti bausmes ar gerinti gyvenimo įkalinimo įstaigose sąlygas. Mes, savo ruožtu, skatiname teikti peticijas labiau susijusias su viešo gyvenimo sritimis – aplinkosauga, socialiniais klausimais, viešąja tvarka ir kt.“ – sakė Peticijų komisijos pirmininkas E. Pupinis.
Praeitais, 2020-aisiais metais Peticijų komisija sulaukė 33 peticijų kreipimųsi. Palyginimui su 2019-aisiais metais, kuomet kreipimųsi skaičius siekė 57, praeitų metų piliečių aktyvumas buvo daug mažesnis. Projekto „Peticijos.lt“ užduotis – skatinti piliečių aktyvumą viešinant peticijų teikimo prieinamumą, išgryninti peticijų teikimo procesą ir suteikti patogius įrankius šiam procesui.
