STOP Lietuvos miškų kirtimui plynai – paskelbė peticiją, kuria siekia išsaugoti vieną didžiausių gamtos vertybių
Neseniai „Peticijos.lt“ portale paskelbta peticija „Skubiai sustabdyti ir uždrausti miškų kirtimą plynai“ jau surinko virš 14 tūkst. parašų. Peticijos autorę, Moniką Jotautaitę, veikti paskatino Vyriausybės planas Valstybinę miškų urėdiją paversti akcine bendrove – tai oficialiai įteisintų urėdijas traktuoti kaip pelno siekiančią įmonę, o ne valstybės saugotiną gamtos turtą. Šis pertvarkymas planuojamas iki kitų metų galo, tad peticijos autorė įsitikinusi, kad įsitraukus atsakingoms institucijoms, ekspertams ir piliečių balsui, reikia tikėtis, kad Vyriausybė galiausiai priims atitinkamus sprendimus ir miškai liks 100 proc. valstybės ir piliečių rankose.
,,Mūsų miškai yra mūsų valstybės turtas, kurį augino ir prižiūrėjo ne viena karta tam, kad po šimto metų mes galėtume mišku džiaugtis, jį saugoti ir gerbti. Lietuvos miškai turi būti lietuvių, ne medienos milijonierių ir ne investicinių fondų", – sako peticiją sukūrusi M. Jotautaitė. Peticija siekiama 3 pagrindinių tikslų: atšaukti valstybinės miškų urėdijos pavertimą akcine bendrove, skubiai sustabdyti ir ištirti galimai nelegalius kirtimus, uždrausti plynus kirtimus. Piliečiai, norintys palaikyti Peticiją, gali pasirašyti paspausdami paspaudę šią nuorodą
Girininkijų mažėja, miško kenkėjų ir verslo interesų daugėja
Pasak M. Jotautaitės, pasidomėjus šia tema faktai šokiravo. Šiuo metu net 71,7 proc. šalies miškų yra priskiriami ūkinės paskirties miškams, kurių tikslas nepertraukiamai išauginti ir tiekti kuo daugiau medienos. Net ir likusių saugomų miškų dalis nėra apsaugota nuo plynų, neteisingai atliekamų ir nelegalių kirtimų. Pastarųjų nesustabdo net LR prokuratūros pradėti tyrimai.
Deja, paskutinių metų miškų reformos koncentruojasi į urėdijų ir girininkijų skaičiaus mažinimą: buvusios 42 urėdijos tapo 26 padaliniais, girininkijų skaičius nuolatos mažėja – nuo 474 girininkijų 1997 m., 350 – 2014 m., iki vos 192 girininkijų šiandien. Anot Valstybinės miškų tarnybos, pušų ir eglių kenkėjo, žievėgraužio tipografo, populiacija per 2021–2022 m., nuo labai negausios pasiekė rekordines aukštumas. Dėl to per paskutinius trejus metus keturgubai išaugo sanitarinių plynų kirtimų plotai, kurie šiemet sudarė apie 4000 ha plotą (2022 m. – apie 2600 ha, 2021 m. – apie 1100 ha). Paprastai tariant, sumažėjusi miškų priežiūra sutapo su rekordiniu kenkėjo išplitimu ir tūkstančių hektarų miškų praradimu. Rekordus siekia ne tik žievėgraužis, bet ir Valstybinių miškų urėdija, Juodeliai bei Vakarų Medienos Grupė, kurių šimtamilijoninės pajamos per vienerius metus papildomai išaugo dar 70 –114 mln. Eurų. O štai dabartinėje miškų situacijoje Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas nemato nieko blogo ir tai vadina Lietuvos sėkmės istorija. S. Gentvilas toliau siekia Valstybinę miškų urėdiją pertvarkyti į akcinę bendrovę, kurios akcijos panašiai kaip AB ,,Ignitis" butų parduodamos šalies bei užsienio kompanijoms, kurios gaus dar didesnę įtaką urėdijos sprendimams priimti.
,Lietuvos miškų būklę ir kvadratiniais lopais iškirstus mūsų miškus galima pamatyti Google žemėlapiuose – priartinus Vilniaus, Dzūkijos miškus, Kazlų Rūdą, Labanoro girią. Dėl šios priežasties nusprendžiau inicijuoti peticiją, suvienyti žmones tam, kad Vyriausybei būtų aiški visuomenės nuomonė. Miškas – tai mūsų didžiausias turtas, kurį reikia gerbti ir saugoti, o ne naikinti plynais kirtimais", – komentavo M. Jotautaitė.
Miškininkystė saugomose teritorijose turi keistis
Asociacijos ,,Gyvo žalio" koordinatorė ir vadovė Monika Peldavičiūtė sako, jog gerai tai, kad situacija dėl sanitarinių plynų kirtimų saugomose teritorijose sukėlė stiprią visuomenės reakciją ir pasipiktinimą. Anot jos, jei saugomus miškus galima kirsti plynai, vadinasi, esamos taisyklės, nors teisėtos, nėra teisingos.
Aplinkosaugos organizacijos ir mokslininkai sutaria, kad miškininkystė saugomose teritorijose turi keistis. Pagrindinis tikslas visada turi išlikti gamtosauga, o mediena tapti tik šalutinis produktas. To paties reikalauja ir Europos Sąjunga, teigianti, kad miškininkystė turėtų būti gamtai draugiška, atsisakant plynų kirtimų ir naudojant tik tai, kas sveika gamtos vertybėms ir ekosistemoms išsaugoti.
,,Saugomų teritorijų taip pat Lietuvoje turi daugėti, nes kol kas nesiekiame 20 proc., nors pagal ES, turime pasiekti bent 30 proc., o iš jų 10 proc. turi išlikti griežtai saugomos. Dabar pastebimos tendencijos, kad ministerijos ruošiamame miškų įstatyme propaguojamas dar intensyvesnis miškų naudojimas, tad teks visiems stipriai pakovoti, kad būtų atsižvelgta ir į visuomenės bei gamtininkų poziciją", – komentavo M. Peldavičiūtė. Seime jau svarstomas saugomų teritorijų įstatymas, netrukus bus pradėtos svarstyti miškų įstatymo pataisos, tad seimo nariai ir ministerija, M. Peldavičiūtės teigimu, turi visas galimybes reikiamus pokyčius įrašyti minėtuose įstatymuose. Jei valstybinė miškų urėdija taps akcine bendrove, nebus proporcingai atstovaujamas socialinis ir ekologinis visuomenės interesas, nes akcinė bendrovė užprogramuoja, kad pagrindinis tikslas yra pelnas. Miškai neturėtų būti vertinami tik pagal pelningumą, jie taip pat yra mūsų sveikatos ir ekologinio stabilumo garantas.
Įvardijo skaudžias miškų kirtimų pasekmes
Miškininkas ir biologas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad LR Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko teisės aktų analizę, kuri parodė jog Baltijos šalys labai išsiskiria visoje Europos Sąjungoje, nes čia kirtimai saugomose teritorijose yra patys liberaliausi. ,,Lietuvoje, deja, intensyviai kertama tiek nacionaliniuose parkuose, tiek draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose. Nors tai yra įteisinta – žala gamtai ta pati kaip ir po nelegalių kirtimų. Vakarų Europoje yra neįsivaizduojama, kad plynieji kirtimai būtų vykdomi nacionaliniuose parkuose. Ten net sanitariniai kirtimai smarkiai apriboti. Nors pagal mūsų įstatymus kirtimai plynai nacionaliniuose parkuose yra draudžiami, bet jie yra paslėpti po vadinamaisiais pavieniais kirtimais, kai visas miškas iškertamas per kelis kartus kas 5-7 metus. Rezultatas – tokios pačios plynės, kaip ir ūkiniuose miškuose", – akcentavo A. Gaidamavičius.
Pasak A. Gaidamavičiaus, po plyno kirtimo neišvengiamai formuojasi vieno amžiaus ir dažnai vienos medžių rūšies miškai, vadinami monokultūromis. Dar Nepriklausomybės pradžioje Lietuva Europoje garsėjo kaip turinti vieną iš didžiausių procentų natūralių, savaiminių, nesodintų miškų. Dabar didžioji dalis jų jau iškirsta, pakeista tomis monokultūromis, kurios sparčiai besikeičiančio klimato sąlygomis tampa neatsparios ligų ir kenkėjų invazijoms, įvairioms stichinėms nelaimėms.
Tai, kas dabar vyksta su žievėgraužių užpultais miškais yra tiesioginė ilgamečio plynų kirtimų vykdymo pasekmė. Daugybė natūralių miškų buvo pakeista eglių monokultūromis, kurios anksčiau ar vėliau žus nuo miško kenkėjų veiklos, kurią itin paskatina dažnai besikartojančios ir ilgai trunkančios sausros. Ir nors jau seniai žinoma, kad gryni eglynai Lietuvoje turi liūdną perspektyvą, vis tiek pasodinta 100 milijonų eglių sodinukų, taip užprogramuojant naujus plynus sanitarinius kirtimus ateityje. Mokslininkai teigia, kad eglė Lietuvos miškuose galės išlikti tik tokiose vietose, kur ji augs mišriuose miškuose ir juose sudarys ne daugiau kaip 20-30 proc. Tik tokie įvairiarūšiai miškai yra tvariausi ne tik gamtos apsaugos, bet ir miškininkystės požiūriu. Pasak M. Jotautaitės: ,,Lietuvos miškai šiandien kenčia nuo kenkėjų išplitimo, plynų kirtimų bei augančio intereso miškus paversti kuo didesniu pelnu. Todėl dabar yra pats svarbiausiais laikas apsaugoti šalies miškus ir užtikrinti, kad kaip mūsų proseneliai juos užaugino mums, taip mes juos išsaugosime ateities kartoms".
Peticiją galite pasirašyti paspaudę šią nuorodą: https://www.peticijos.lt/visos/84915/skubiai-sustabdyti-ir-uzdrausti-misku-kirtima-plynai/ ,,Peticijos.lt" portalas yra sukurtas siekiant aktualizuoti visuomenės problemas bei inicijuoti pokyčius įvairiose srityse. Čia inicijuojamos ne tik peticijos, bet ir viešieji kreipimaisi bei kitos iniciatyvos, kurios, kaip rodo praktika, turi nemažą reikšmę bei įtaką tiek valdančių institucijų atstovams, priimantiems sprendimus, tiek įvairioms organizacijoms. Daugiau informacijos: https://www.peticijos.lt
